Atsisakyti cc-switch: Kelių Claude Code tiekėjų valdymui iš tiesų reikia tik vieno scenarijaus

Žmogui, kuriam dažnai reikia keisti Claude Code didžiųjų modelių API tiekėjus, patogus API valdymas ir perjungimas yra būtinybė.

Pirma, kodėl reikia kelių API tiekėjų?

Yra dvi pagrindinės priežastys:

1. Iškviečiamų užklausų lygiagretumas ir limitų problema. Kelių Claude Code egzempliorių paleidimas yra kasdienybė, o jei visos užduotys vykdomos naudojant tik vieną tiekėją, lengva susidurti su kliūtimis.

2. Keli modeliai turi savo stipriąsias puses. Jei kyla problemų su A, galima pabandyti perjungti į B. Arba A rašo, o B atlieka kodo peržiūrą.

Tam tikrą laiką naudojau cc-switch, tai yra gera nemokama atviro kodo programa. Ji ne tik leidžia valdyti kelis tiekėjus, bet ir turi funkcijas, skirtas įgūdžių, mcp, užuominų valdymui. Be to, ji palaiko ne tik Claude Code, bet ir codex, Gemini, OpenCode.

Tačiau jos problema yra būtent ta, kad ji siūlo per daug funkcijų, ir jų vis daugėja. Manau, kad daugeliui produktų kūrėjų sunku atsisakyti patenkinti skirtingų žmonių poreikius, todėl produktas tampa vis sudėtingesnis; o įrankių naudotojai visada mėgsta, kad funkcijų būtų kuo daugiau, nes dabar nenaudojama gali praversti ateityje.

Aš asmeniškai tikiu filosofija „Mažiau yra daugiau“. Kad palaikytų tiek daug įrankių, kai kurie dalykai tampa sudėtingi. Aš naudoju tik CC, todėl šios funkcijos ir sudėtingumas neturi vertės, o tik tampa našta.

cc-switch pati tvarko konfigūracijos failus. Kai keliems tiekėjams reikia bendrinti konfigūraciją, ji turi atskirai palaikyti bendrą konfigūraciją. Ji pati dažnai rašo į .claude/settings.json , ir čia dažnai kyla problemų, ypač dažnai perjungiant tiekėjus.

Kita problema – paleidus kelis skirtingų tiekėjų CC egzempliorius vienu metu, ji taip pat turi problemų (bent jau mano naudojimo metu ji lengvai perjungia ne viską, todėl užklausos nepavyksta). Jei naudojama jos įgaliotojo serverio (proxy) funkcija, tuomet galima perjungti tik visus kartu, negalima skirtinguose egzemplioriuose pasirinkti skirtingų tiekėjų.

Mano poreikiai taip pat paprasti:

• Konfigūracija tvarkoma centralizuotai (tik vienas egzempliorius)

• Skirtingi CC egzemplioriai gali naudoti skirtingus tiekėjus.

Remiantis šiuo tikslu, įgyvendinimas taip pat paprastas: vartotojo settings.json faile laikoma vieninga konfigūracija. Tiekėjo keitimas iš esmės yra kelių CC aplinkos kintamųjų pakeitimas, tai gali išspręsti vienas shell scenarijus. Taigi, aš pats, naudodamas CC, sukūriau savo sprendimą – parašiau ccs scenarijų, kuris palaiko pasirinktinį -p parametrą tiekėjui nurodyti.

Taip aš galiu:

ccs -p glm 
ccs -p minimax
ccs -p kimi
ccs -p ark

Dar toliau, sukūrus pseudonimus (alias), galima tiesiogiai naudoti mm, ark , kad būtų paleistas Claude Code su nurodytu tiekėju.

alias mm="ccs -p minimax"
alias ark="ccs -p ark"

Tada, kartu su zellij, galima lengvai valdyti kelis skirtingų tiekėjų CC.

Tai paprasta, lengvai palaikoma ir leidžia laisvai nurodyti tiekėją paleidžiant kelis egzempliorius.

Kasdienybė atrodo taip.